Po ilgos pertraukos imu aš vėl ir sukonstruoju skrebuką.
Ach, koks malonus tas jausmas.
Skubėjau aš jį dėliot, o ir mažasis šalia buvo...karpiau gėles, embosinau karščiu raides...
Apie ką? Apie mano mažą pamišimą fotografuoti gėles, jomis grožėtis, švęsti ir paminėti vasarą (kuri bėje dar net neprasidėjusi baigėsi) bet čia dar šis pavadinimas (verstųsi 'viskas ružava') turi ir kitą reišmę. Gyvenimas būna įtemptas, greitas ir pilnas visko, kad kartais lyg kaip uodegą savo vejiesi. Bet nesvarbu, kad tau kartais sunku ir pavargsti, gyvenimas juk yra rožinis. Reikia žiurėti ir matyti viską tik rožinėje spalvoje (aišku, proto ribose :). Nes niekam neįdomu, kad tau kažkas gal negerai, nes ir tam kitam būna negerai ir t.t. Žodžiu, geriau gyventi rožinį gyvenimą, nei būti surūgusiu.
Tiek šiam kartui.
Jūsų gražūs (ir negražūs) žodžiai labai vertinami ir su dideliu malonumu priimami :-)
Skrebukas darytas Mainų Rato žaidimui kurį šiuo metu veda Žmogiukė.
