Praeitą savaitę džiaugiausi rudeniu Lietuvoje. Jis toks gražus ir spalvotas, ir toks tikras lietuviškas. Net klevo lapus rinkau prie Kauno rotušės, o Vilniuje gerėjausi rudenišku šaltuku vaikščiodama senamiesčio gatvelėmis.
O svarbiausia vizito dalis - leidom dienas pas Mamą ir Tetę. Su daug naminio maisto ir šilumos.
Ach, kitas vizitas Kalėdoms!
Ėmė ir susipynė tie metų laikai...Dar savaitgalį buvo galima maudytis jūroje, ir dar šiandien visai nešalta, nors tuo pačiu jau ruduo, bet dar vis tie medžiai lyg žaliuoja...O užėjus į sodų parduotuvę - še tau jau ir visos Kalėdos! Ir Henriukas lyg vakar gimęs (galvoje), bet jau 10 mėnesių, ir kai pernai būdama su juo pora sav.amžiaus toje pačioje parduotuvėje galvojau, oi kaip gaila, jis nieko 'nesupranta', šiemet jau aš galiu džiaugtis, kaip smagu, jis į viską reguoja (judančius gyvius, lemputes)...
Tas džiugina mane, esu didelė Kalėdų fanė, man tai didelis, svarbus, džiūgus metų įvykis! Taigi jau kaip aš jų lauksiu, bet geriau kad jos ir dar neskubėtų!
